Kada apsimoka taisyti televizorių, o kada pirkti naują?

Sugedo televizorius – ir ką dabar?

Vakaro viduryje, žiūrint serialą ar futbolo rungtynes, ekranas staiga užgęsta, pasirodo keistos juostos arba garsas dingsta be jokio perspėjimo. Pirmoji mintis – kiek tai kainuos. Antroji – gal jau laikas pirkti naują? Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir daugelis žmonių priima skubotus sprendimus, kurių vėliau gailisi – arba išleidžia pinigus remontui, kuris neapsimokėjo, arba išmeta visiškai taisomą prietaisą.

Tiesa tokia, kad televizorių remontas kartais yra visiškai prasmingas žingsnis, o kartais – tiesiog pinigų metimas į balą. Viskas priklauso nuo kelių konkrečių dalykų: gedimo pobūdžio, televizoriaus amžiaus, jo rinkos vertės ir to, kiek norėtumėte išleisti naujam. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti šią dilemą taip, kad kitą kartą, kai jūsų ekranas nustos veikti, žinotumėte, ką daryti.

Pirmiausia – televizoriaus amžius ir rinkos vertė

Prieš skambinant į remonto servisą ar skubant į parduotuvę, reikia atsakyti į vieną paprastą klausimą: kiek jūsų televizorius vertas šiandien? Ne kiek jūs jį pirkote prieš kelerius metus, o kiek panašus naudotas televizorius kainuoja dabar.

Televizoriai, kaip ir beveik visa elektronika, labai greitai praranda vertę. Modelis, kurį pirkote už 800 eurų prieš penkerius metus, šiandien naudotų prekių rinkoje gali kainuoti 150–200 eurų. Ir štai čia atsiranda svarbiausias skaičiavimas, kurį rekomenduoja dauguma remonto specialistų: jei remonto kaina viršija 50% dabartinės televizoriaus rinkos vertės, remontas paprastai neapsimoka.

Pavyzdžiui, jei jūsų televizorius šiandien rinkoje vertas 200 eurų, o remontas kainuos 120–150 eurų – geriau pirkti naują arba bent jau rimtai pagalvoti. Jei remontas kainuos 60–80 eurų – tai jau kitas reikalas.

Televizoriaus amžius taip pat labai svarbus. Vidutinis šiuolaikinio televizoriaus tarnavimo laikas yra 7–10 metų, nors kai kurie tarnauja ir ilgiau. Jei prietaisas jau 8–9 metų, net ir sėkmingai sutaisytas jis greičiausiai netrukus vėl suges – tiesiog dėl to, kad kitos dalys taip pat jau nusidėvėjusios. Tokiu atveju remontas – tik laikinas sprendimas.

Kokie gedimai apsimoka taisyti

Ne visi gedimai vienodi. Kai kurie yra palyginti pigūs ir paprasti, kiti reikalauja brangių dalių arba sudėtingo darbo. Štai keletas dažniausių situacijų ir ką apie jas reikėtų žinoti.

Maitinimo blokas – vienas dažniausių gedimų. Televizorius visai neįsijungia arba įsijungia ir iš karto išsijungia. Gera žinia ta, kad maitinimo blokai dažnai taisomi arba keičiami už santykinai nedidelę sumą – nuo 40 iki 100 eurų, priklausomai nuo modelio. Tai vienas tų atvejų, kai remontas tikrai apsimoka.

Garso plokštė arba garso stiprintuvas – jei vaizdas puikus, bet garso nėra arba jis iškraipytas, problema dažnai būna garso grandinėje. Tai taip pat palyginti nebrangus remontas, ypač jei televizorius dar geras.

LED apšvietimo juostos – labai dažnas gedimas moderniuose televizoriuose. Ekranas atrodo tamsus arba matosi tamsios dėmės, bet vaizdas vis tiek šiek tiek matomas (ypač su žibintuvėliu). LED juostų keitimas paprastai kainuoja 50–120 eurų ir yra visiškai prasmingas, jei televizorius dar palyginti naujas.

Pagrindinė plokštė (mainboard) – čia jau sudėtingiau. Pagrindinės plokštės keitimas gali kainuoti nuo 80 iki 250 eurų ar daugiau, priklausomai nuo modelio. Jei televizorius jau senesnis, tokio remonto kaina dažnai artėja prie naujo pirkimo ribos.

Ekrano matrica – tai beveik visada reiškia, kad remontas neapsimoka. Ekrano keitimas dažniausiai kainuoja tiek pat arba daugiau nei naujas televizorius. Jei matrica sudaužyta arba ant jos atsirado didelė tamsi dėmė – geriau pirkti naują. Išimtis gali būti labai brangūs, aukštos klasės televizoriai, kur nauja matrica vis tiek pigesnė nei naujas prietaisas.

Garantija ir kur kreiptis pirmiausia

Prieš darant bet ką, patikrinkite, ar televizorius vis dar garantijoje. Lietuvoje pagal įstatymą prekėms taikoma dvejų metų teisinė garantija, o daugelis gamintojų suteikia papildomą garantiją – dažnai trejus ar net penkerius metus. Jei televizorius sugedo per garantinį laikotarpį, kreipkitės į pardavėją arba oficialų serviso centrą – remontas turėtų būti nemokamas.

Svarbu žinoti: jei televizorių taisėte neoficialiame servise arba bandėte taisyti patys, garantija gali būti panaikinta. Todėl, kol garantija galioja, visada pirmiausia kreipkitės į oficialius kanalus.

Jei garantija jau pasibaigė, turite dvi pagrindines galimybes: oficialus gamintojo servisas arba nepriklausomi remonto meistrai. Oficialūs servisai paprastai naudoja originalias dalis ir duoda garantiją remontui, bet kainuoja daugiau. Nepriklausomi meistrai dažnai pigesni, bet kokybė labai skiriasi – vieni puikiai dirba, kiti gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Praktinis patarimas: prieš atiduodant televizorių taisyti, paprašykite diagnostikos akto ir remonto sąmatos. Geras servisas visada pasakys, kas sugedo ir kiek kainuos, prieš pradėdamas darbus. Jei servisas atsisako duoti sąmatą iš anksto – tai blogas ženklas.

Kada tikrai verta pirkti naują

Yra situacijų, kai net ir neskaičiuojant ilgai aišku, kad laikas pirkti naują televizorių. Pirmiausia – jei ekranas fiziškai pažeistas: sudaužytas, su didelėmis tamsiomis dėmėmis ar matomomis linijomis per visą ekraną. Tokiu atveju remontas praktiškai niekada neapsimoka.

Antra situacija – televizorius labai senas ir nebegaminamos jo atsarginės dalys. Tai ypač aktualu senesnių nei 10 metų modeliams. Net jei meistras ir norėtų sutaisyti, reikiamų dalių tiesiog nebus kur gauti, arba jos bus tokios brangios, kad remontas praras bet kokią prasmę.

Trečia – jei televizorius jau buvo taisytas kelis kartus ir vėl sugedo. Tai aiškus ženklas, kad prietaisas tiesiog „išgyveno savo” ir toliau investuoti į jį neprotinga. Kiekvienas remontas tokiu atveju – tik laikinas pleistras.

Taip pat verta pagalvoti apie naują televizorių, jei jūsų dabartinis modelis labai atsilikęs technologiškai – neturi „Smart TV” funkcijų, nepalaiko 4K vaizdo ar HDR, o jūs to tikrai norėtumėte. Šiandien nebrangūs 4K televizoriai kainuoja nuo 250–300 eurų, ir kartais tiesiog prasmingiau išleisti šiek tiek daugiau ir gauti modernų prietaisą, nei taisyti seną.

Kaip pasirinkti naują televizorių, jei jau apsisprendėte

Jei jau nusprendėte, kad remontas neapsimoka, ir perkate naują televizorių, keletas praktinių patarimų, kad neapsirinktumėte.

Pirmiausia – ekrano dydis. Dažna klaida yra pirkti per mažą televizorių, nes bijoma, kad didelis „netelps” arba „atrodys per didelis”. Iš tikrųjų, jei žiūrite iš 2,5–3 metrų atstumo, optimalus ekrano dydis yra 55–65 coliai. Mažesnis ekranas tokiu atveju tiesiog neduos to pojūčio, kurio tikitės.

Antra – ekrano technologija. Šiandien rinkoje dominuoja trys pagrindinės technologijos: LED/LCD (pigiausios, bet kokybiškos), OLED (puikūs juodi tonai, kontrastas, bet brangesni ir gali turėti „image burn-in” problemą) ir QLED (Samsung technologija, ryškūs spalvos, gera ryškumas). Paprastam naudojimui geras LED televizorius visiškai pakanka. OLED verta rinktis, jei labai svarbi vaizdo kokybė ir esate pasiruošę mokėti daugiau.

Trečia – „Smart TV” platforma. Dažniausiai sutinkamos yra Android TV / Google TV, Tizen (Samsung) ir webOS (LG). Visos trys yra geros, bet Android/Google TV turi didžiausią programėlių pasirinkimą ir yra labiausiai pažįstama daugeliui vartotojų.

Ketvirta – nepirkite per daug „ateičiai”. Televizorius, kurį perkate šiandien, po 7–10 metų vis tiek bus pasenęs, nesvarbu, kiek mokėjote. Geriau pirkti vidutinės kainos modelį, kuris gerai atitinka dabartinius poreikius, nei mokėti dvigubai už funkcijas, kuriomis niekada nesinaudosite.

Aplinkosauginis aspektas, apie kurį retai kalbama

Yra dar vienas dalykas, kurį verta paminėti, nors jis retai figūruoja tokiuose skaičiavimuose – aplinkosauginis aspektas. Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų pasaulyje, ir televizoriai čia nėra išimtis.

Televizoriaus gamyba reikalauja daug resursų – retųjų žemių metalų, plastiko, stiklo, energijos. Jei televizorių galima sutaisyti ir naudoti dar kelerius metus, tai iš aplinkosaugos perspektyvos yra geriau nei pirkti naują, net jei finansiškai skirtumas nedidelis.

Tai nereiškia, kad reikia taisyti bet kokia kaina, bet jei remontas finansiškai prasmingas – tai papildomas argumentas jį rinktis. O jei jau perkate naują, senąjį televizorių atiduokite į elektronikos atliekų surinkimo punktą, o ne išmeskite į lauko konteinerį – taip bent dalis medžiagų bus perdirbta.

Kai skaičiai susideda – ką daryti praktiškai

Taigi, kaip visa tai sudėti į praktinį veiksmų planą? Štai paprastas algoritmas, kuriuo galite vadovautis.

Pirmiausia – patikrinkite garantiją. Jei galioja, kreipkitės į pardavėją ar oficialų servisą. Jei ne – eikite toliau.

Antra – įvertinkite televizoriaus amžių. Jei jis jaunesnis nei 5 metai, remontas dažniausiai apsimoka, jei ne matrica. Jei vyresnis nei 8–9 metai, labai gerai pagalvokite prieš investuodami į remontą.

Trečia – nustatykite dabartinę rinkos vertę. Pasižiūrėkite skelbimų portaluose, kiek kainuoja panašūs naudoti modeliai. Tai jūsų bazinis skaičius.

Ketvirta – gaukite remonto sąmatą. Kreipkitės į vieną ar du servisus, paprašykite diagnostikos ir sąmatos. Palyginkite remonto kainą su rinkos verte.

Penkta – jei remonto kaina mažesnė nei 40–50% rinkos vertės ir televizorius dar palyginti jaunas – taisykite. Jei daugiau – rimtai svarstykite naują pirkimą.

Ir dar vienas praktinis patarimas: jei nusprendžiate pirkti naują televizorių, neišmeskite seno iš karto. Kartais net ir su gedimais jis gali būti parduotas kaip „taisymui” arba atiduotas žmogui, kuris moka taisyti elektroniką. Tai ir šiek tiek pinigų atgal, ir mažiau elektronikos atliekų.

Galiausiai, nėra universalaus atsakymo – kiekviena situacija skirtinga. Bet turėdami šiuos kriterijus rankose, galėsite priimti sprendimą ne iš emocijų ar neišmanymo, o iš konkrečių faktų. O tai jau pusė sėkmės.