Televizoriaus ekrano juodos juostos ir kiti vaizdo defektai

Kai ekranas kalba ne tą, ką norėtum matyti

Įsijungi televizorių, atsisėdi patogiai, pradedi žiūrėti filmą – ir staiga pastebi, kad kažkas ne taip. Viršuje ir apačioje driekiasi juodos juostos, arba vaizdas atrodo suspaustas, arba spalvos kažkokios keistos. Pirmiausia kyla mintis, kad televizorius gedo. Bet dažniausiai tai toli gražu ne gedimas – tiesiog reikia suprasti, kas vyksta ir kodėl.

Televizoriaus vaizdo defektai – tai viena iš tų temų, apie kurią žmonės kalba mažai, bet susiduria nuolat. Juodos juostos, ištempta ar suspausta vaizdo proporcija, pikseliuotas vaizdas, spalvų iškraipymai – visa tai turi savo priežastis ir, svarbiausia, sprendimus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime dažniausiai pasitaikančius vaizdo defektus, paaiškinsime, kodėl jie atsiranda, ir patarsime, ką daryti.

Juodos juostos – ne gedimas, o matematika

Juodos juostos ekrano viršuje ir apačioje – tai bene dažniausias dalykas, dėl kurio žmonės nerimauja. Ir visiškai veltui, nes daugeliu atvejų tai yra normalu. Viskas priklauso nuo to, kokiu santykiu buvo nufilmuotas turinys ir kokio formato yra jūsų ekranas.

Šiuolaikiniai televizoriai dažniausiai turi 16:9 vaizdo santykį – tai standartinis plačiaekranis formatas. Tačiau kinas jau seniai naudoja dar platesnį formatą – 2,39:1 arba 2,35:1. Kai tokį filmą žiūrite 16:9 ekrane, matematiškai neįmanoma užpildyti viso ekrano neprarandant dalies vaizdo. Todėl atsiranda juodos juostos – jos vadinamos letterbox efektu. Tai nėra gedimas, tai yra sąmoningas sprendimas išsaugoti režisieriaus originalią kadro kompoziciją.

Kita situacija – juostos šonuose. Jos atsiranda, kai žiūrite senesnį turinį, nufilmuotą 4:3 formatu (senas televizijos laidas, senus filmus). Tokiu atveju ekrano šonuose matote juodas arba pilkas juostas – tai vadinama pillarbox efektu. Jei juostos yra ir viršuje/apačioje, ir šonuose vienu metu, tai vadinamas windowbox arba postage stamp efektas – dažniausiai taip nutinka, kai per 16:9 kanalą transliuojamas 4:3 turinys, kuris jau buvo pritaikytas plačiaekraniam formatui.

Ką daryti: Jei juostos jums estetiškai nepatinka, televizoriuje galite rasti vaizdo formato nustatymus (dažniausiai jie vadinami „Aspect Ratio”, „Picture Size” arba „Zoom”). Tačiau atminkite – jei ištempsime vaizdą, prarasime originalią kompoziciją. Filmams rekomenduojama palikti originalų formatą ir tiesiog priprasti prie juostų.

Vaizdas ištemptas arba suspaustas – kodėl žmonės atrodo kaip klounas veidrodyje

Tai jau kitas reikalas. Jei ekrane žmonės atrodo per platūs, per siauri, arba viskas atrodo kažkaip „ne taip” – tai vaizdo proporcijų problema. Ir čia jau reikia kažką daryti.

Dažniausia priežastis – neteisingai parinktas vaizdo formatas televizoriaus nustatymuose. Pavyzdžiui, jei televizorius nustatytas rodyti vaizdą „Full” arba „Zoom” režimu, o transliuojamas turinys yra 4:3 formato, vaizdas bus ištemptas horizontaliai. Arba atvirkščiai – jei žiūrite plačiaekranį turinį, bet televizorius nustatytas 4:3 režimui, vaizdas bus suspaustas.

Kita galima priežastis – neteisingi signalo šaltinio nustatymai. Jei prijungėte išorinį įrenginį (dekoderius, Blu-ray grotuvą, žaidimų konsolę), tas įrenginys gali siųsti signalą netinkamu formatu. Pavyzdžiui, senas dekoderinis imtuvas gali siųsti 4:3 signalą, nors kanalas transliuoja 16:9 turinį.

Praktinis patarimas: Pirma patikrinkite televizoriaus vaizdo formato nustatymus – ieškokite mygtuko „P.SIZE”, „FORMAT”, „ASPECT” arba panašaus. Nustatykite „Auto” arba „16:9” režimą. Jei problema išlieka, patikrinkite prijungto įrenginio nustatymus ir įsitikinkite, kad jis siunčia tinkamos rezoliucijos signalą.

Pikseliuotas, šuoliuojantis ir „sustingęs” vaizdas – skaitmeninio signalo bėdos

Skaitmeninė televizija atnešė daug gerų dalykų, bet kartu ir savitų problemų. Analoginis signalas, kai silpnėjo, tiesiog tapdavo triukšmingesnis – vaizdas „snigo”. Skaitmeninis signalas elgiasi kitaip: jis arba veikia gerai, arba pradeda „kvadratėti”, šuoliuoti, sustingti arba visai dingsta.

Pikseliuotas vaizdas – tai ženklas, kad signalas yra per silpnas arba nestabilus. Priežastys gali būti įvairios: silpna antenos signalo zona, pažeistas kabelis, prastas kontaktas, arba tiesiog per daug įrenginių prijungta prie vieno signalo skirstytuvo. Taip pat tai gali būti interneto ryšio problema, jei žiūrite per srautinio perdavimo paslaugą.

Vaizdo „sustingimas” arba „šuoliavimas” – dažnai tai HDMI kabelio arba jungties problema. Netinkamos kokybės arba per ilgas HDMI kabelis gali sukelti signalo praradimą. Taip pat gali būti, kad HDMI jungtis tiesiog prastai kontaktuoja.

Ką patikrinti žingsnis po žingsnio:

• Patikrinkite visus kabelius – ar jie gerai įkišti, ar nėra pažeidimų
• Pabandykite pakeisti HDMI kabelį kitu (geriausia – sertifikuotu High Speed HDMI)
• Jei žiūrite per anteną – patikrinkite signalo lygį televizoriaus nustatymuose
• Jei žiūrite per internetą – patikrinkite ryšio greitį ir stabilumą
• Pabandykite prijungti įrenginį tiesiai prie televizoriaus, apeinant skirstytuvus

Spalvų problemos – nuo per ryškių iki visai išblukusių

Spalvų iškraipymai – tai plati kategorija, apimanti viską: nuo per intensyvių, „perdegusių” spalvų iki blyškaus, pilkšvo vaizdo. Čia svarbu atskirti, ar tai techninė problema, ar tiesiog neteisingi nustatymai.

Daugelis televizorių iš gamyklos ateina su labai agresyviais nustatymais – ryškios spalvos, didelis kontrastas, intensyvus apšvietimas. Tai daroma tam, kad parduotuvėje televizorius atrodytų patraukliau nei kaimyninis. Namuose toks vaizdas dažnai atrodo nenatūraliai – spalvos per sodriai, veidai per oranžiniai, dangus per mėlynas.

Rekomenduojama perjungti televizorių į „Movie” arba „Cinema” režimą – šie režimai paprastai yra kalibravimui artimiausias nustatymas. „Vivid” arba „Dynamic” režimai skirti parduotuvių salėms, ne namų žiūrėjimui.

Jei vaizdas turi aiškų spalvos atspalvį – pavyzdžiui, viskas atrodo per žalsva arba per rausva – tai gali būti baltos spalvos balanso problema. Televizoriaus nustatymuose ieškokite „White Balance” arba „Color Temperature” parinkties. „Warm” nustatymas paprastai duoda natūralesnes spalvas.

Tačiau jei spalvų problema atsirado staiga ir nesikeičia keičiant nustatymus – tai gali būti ekrano gedimas. Ypač jei matote ryškias spalvines linijas, dėmes arba vienas ekrano kampas atrodo kitaip nei kitas. Tokiu atveju reikia kreiptis į servisą.

Ekrano mirgėjimas ir šešėliai – kai vaizdas „gyvena” savo gyvenimą

Ekrano mirgėjimas – tai vienas iš tų defektų, kuris gali turėti labai skirtingas priežastis. Kartais tai pastebima tik tam tikro ryškumo turinyje, kartais – nuolat.

Viena dažnesnių priežasčių – PWM (Pulse Width Modulation) apšvietimo reguliavimas. Daugelis televizorių ir monitorių reguliuoja ekrano ryškumą greitai įjunginėdami ir išjunginėdami apšvietimą. Kai ryškumas nustatytas žemai, šis mirgėjimas gali tapti pastebimas, ypač jautresniems žmonėms. Sprendimas paprastas – padidinkite ryškumą arba ieškokite nustatyme „DC Dimming” (jei toks yra).

Kita priežastis – judėjimo blur arba „šešėliai” judančių objektų pakraščiuose. Tai dažna problema pigesniuose televizoriuose su žemu atnaujinimo dažniu (60Hz). Greitas judesys ekrane palieka „uodegą”. Sprendimas – įjungti judėjimo kompensavimo funkciją (Motion Smoothing, MEMC ar panašiai), tačiau čia yra subtilybė: ši funkcija sukuria vadinamąjį „soap opera” efektą, kai filmai pradeda atrodyti kaip muilo opera. Daugeliui tai nepatinka.

Jei matote nuolatinius horizontalius arba vertikalius mirgančius brūkšnius – tai jau rimtesnis gedimas, susijęs su ekrano matrica arba valdymo plokšte. Tokiu atveju servisas neišvengiamas.

OLED „įdegimas” ir LCD „halo” efektas – technologijų specifika

Skirtingos ekranų technologijos turi savo specifinius defektus, apie kuriuos verta žinoti.

OLED ekranai pasižymi puikia vaizdo kokybe, bet turi vieną silpną vietą – pikselių „įdegimą” (burn-in). Tai nutinka, kai ilgą laiką ekrane rodomas statinis elementas – logotipas, naujienų juosta, žaidimo HUD. Tie pikseliai „pavargsta” greičiau nei kiti ir pradeda rodyti silpnesnį vaizdą. Rezultatas – matote „vaiduoklinį” ankstesnio vaizdo atspindį net tada, kai ekrane rodomas kitas turinys.

Kaip to išvengti: neleiskite statiniams elementams ilgai likti ekrane, naudokite ekrano užsklandą, įjunkite automatinį pikselių atnaujinimo ciklą (dauguma OLED televizorių tai daro automatiškai naktį). Taip pat venkite žiūrėti labai ryškiu apšvietimu ilgą laiką.

LCD/LED televizoriai neturi įdegimo problemos, bet turi savo bėdą – halo efektą arba „blooming”. Tai nutinka, kai šviesi sritis ekrane (pavyzdžiui, žvaigždė tamsiame danguje) apsupama šviesiu aureoliu. Tai yra vietinio pritemdymo (local dimming) technologijos šalutinis efektas. Kuo agresyvesnis vietinis pritemdymas, tuo ryškesnis halo efektas.

Sprendimas – eksperimentuokite su „Local Dimming” nustatymais. Kartais geriau jį sumažinti arba visai išjungti, ypač jei žiūrite daug tamsių filmų.

Kai televizorius tikrai gedo – kaip atskirti programinę problemą nuo aparatinės

Ne viskas, kas atrodo kaip gedimas, yra gedimas. Ir ne viskas, kas atrodo kaip nustatymų problema, yra nustatymų problema. Kaip atskirti?

Programinės problemos požymiai: defektas atsiranda tik su tam tikru šaltiniu (vienu kanalu, viena programa), defektas išnyksta perkrovus televizorių, problema atsirado po programinės įrangos atnaujinimo. Tokiais atvejais pirmiausia atlikite televizoriaus atstatymą į gamyklinius nustatymus arba patikrinkite, ar nėra naujų programinės įrangos atnaujinimų.

Aparatinės problemos požymiai: defektas matomas visada, nepriklausomai nuo šaltinio, defektas yra fiziškai lokalizuotas (viename ekrano kampe, konkrečioje vietoje), defektas atsirado po smūgio arba perkaitimo, matote aiškiai pažeistus pikselius arba linijas.

Vienas paprastas testas: prijunkite prie televizoriaus kitą įrenginį arba pabandykite kitą HDMI prievadą. Jei problema išlieka – ji televizoriuje. Jei dingsta – problema buvo prijungtame įrenginyje arba kabelyje.

Taip pat verta patikrinti, ar televizorius nėra per karštas – užblokuotos ventiliacijos angos gali sukelti perkaitimą, kuris pasireiškia vaizdo defektais. Palikite bent 10 cm laisvos erdvės aplink televizorių.

Kai viskas sudėliota į vietas – ką iš tikrųjų verta prisiminti

Televizoriaus vaizdo defektai – tai tema, kurioje lengva pasimesti tarp techninių terminų ir begalės nustatymų. Bet iš esmės viskas yra gana logiška, kai supranti pagrindinius principus.

Juodos juostos dažniausiai yra normalu ir rodo, kad turinys rodomas teisingomis proporcijomis. Ištemptas ar suspaustas vaizdas – tai nustatymų problema, kurią galima išspręsti per kelias minutes. Pikseliuotas ar nestabilus vaizdas dažniausiai rodo signalo arba kabelio problemą. Spalvų iškraipymai dažniausiai yra gamyklinių nustatymų palikimas, kurį galima pataisyti perjungus į „Cinema” režimą.

Svarbiausia taisyklė: prieš skambinant į servisą, išbandykite paprastus sprendimus. Patikrinkite kabelius. Perkraukite televizorių. Atstatykite nustatymus. Pabandykite kitą šaltinį. Statistiškai didžioji dalis vaizdo problemų išsisprendžia būtent taip – be technikų ir be išlaidų.

O jei vis dėlto problema išlieka ir atrodo, kad tai aparatinis gedimas – nedelskite. Ekranų defektai retai „praeina savaime”, o dažnai tik blogėja. Kuo anksčiau kreipsitės į servisą, tuo didesnė tikimybė, kad remontas bus paprastesnis ir pigesnis. Ir, žinoma, jei televizorius dar garantinis – naudokitės ja, nes tai jūsų teisė.