USB ir SCART lizdų keitimas televizoriuje

Kodėl žmonės vis dar grįžta prie senų televizorių

Yra kažkas keisto tame, kaip technologijos sensta. Televizorius, kuriam jau penkiolika metų, techniškai turėtų būti sąvartyne – bent jau taip sako reklamos, kurios kiekvieną rugsėjį skelbia, kad naujasis modelis yra „revoliucinis”. Bet praktikoje daug žmonių vis dar naudoja senus aparatus, nes jie tiesiog veikia. Vaizdo kokybė gal ir ne 4K, bet filmą pažiūrėti tinka. Problema atsiranda tada, kai pradeda byrėti jungtys.

USB lizdas, per kurį kišdavote „flash” atmintinę su filmais, staiga nustoja reaguoti. SCART jungtis, prie kurios buvo prijungtas senas DVD grotuvas ar palydovinės televizijos imtuvas, pradeda duoti nestabilų vaizdą arba visai nebeveikia. Ir čia žmogus atsiduria prieš pasirinkimą: pirkti naują televizorių ar bandyti sutaisyti seną.

Šis straipsnis skirtas tiems, kurie pasirinko antrąjį kelią – arba bent jau svarsto jį. Kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų vyksta su šiomis jungtimis, kaip jas keisti, ko tikėtis iš proceso ir kada vis dėlto geriau pasiduoti.

Kas nutinka su USB ir SCART lizdais laikui bėgant

Pirmiausia verta suprasti, kodėl šios jungtys apskritai genda. Tai ne koks nors gamintojų sąmokslas, nors kai kurie taip mano. Fizinė elektronikos realybė yra tokia, kad kiekvienas kišimas ir traukimas daro mechaninę žalą.

USB lizdas viduje turi mažytį plastikinį ar metalinį liežuvėlį, aplink kurį susidaro kontaktai. Kai kišate atmintinę, šis liežuvėlis šiek tiek lenkiasi. Šimtą kartų pakišus – viskas gerai. Tūkstantį – pradeda atsirasti mikro įtrūkimai. Po kelių tūkstančių kišimų kontaktai tiesiog nustoja patikimai liesti. Televizoriaus USB lizdai paprastai yra vertikaliai orientuoti arba pasukti į šoną, o tai reiškia, kad gravitacija taip pat daro savo – laikui bėgant jungtis šiek tiek „nusvyra”.

SCART situacija kiek kitokia. Ši jungtis turi 21 kontaktą, ir kiekvienas iš jų gali oksidуotis, sulinkti arba tiesiog nusidėvėti. SCART kabeliai buvo gana sunkūs, ypač su ferito žiedais nuo trukdžių, todėl ilgainiui jungtis tiesiog mechaniškai pavargsta nuo svorio. Be to, SCART lizdai televizoriuose dažnai buvo montuojami ant atskiros mažos plokštės, kuri jungiama su pagrindine laidais – ir šie laidai taip pat gali tapti problemų šaltiniu.

Dar viena dažna problema – statinė elektra. Kiekvieną kartą, kai kišate USB atmintinę, galite perduoti nedidelį statinės elektros krūvį. Dauguma lizdų turi apsaugą nuo to, bet ji nėra absoliuti, ypač senesniuose aparatuose.

Prieš imdamiesi atsuktuvo – diagnostika

Prieš atidarant televizorių, verta įsitikinti, kad problema tikrai yra fizinė jungtis, o ne kažkas kita. Tai sutaupys ir laiko, ir nervų.

Jei USB neveikia, pirmiausia išbandykite kitą atmintinę. Tai skamba banaliai, bet dažnai žmonės valandą laiko praleidžia ieškodami problemos televizoriuje, kai iš tikrųjų sugedusi pati atmintinė. Tada išbandykite tą pačią atmintinę kitame USB lizde – daugelyje televizorių jų yra du ar trys. Jei kitas lizdas veikia, problema tikrai yra konkretus lizdas, o ne programinė įranga ar USB valdiklis.

Su SCART yra šiek tiek sudėtingiau. Pirmiausia išbandykite kitą SCART kabelį – šie kabeliai genda gana dažnai, ypač ties jungtimis. Jei turite galimybę, prijunkite tą patį įrenginį prie kito televizoriaus. Jei vaizdas atsiranda – problema televizoriuje. Jei ne – problema gali būti pačiame įrenginyje.

Taip pat verta patikrinti, ar televizoriaus meniu teisingai nustatytas įėjimo šaltinis. Skamba juokingai, bet tai tikra problema – kartais žmonės keičia lizdus, kai reikia tiesiog paspausti tinkamą mygtuką nuotolinio valdymo pulte.

Jei diagnostika patvirtino, kad problema yra fizinis lizdas, galite judėti toliau.

Įrankiai ir dalys – kur jų ieškoti

Televizoriaus atidarymas nėra tas pats, kas kompiuterio atidarymas. Čia reikia šiek tiek daugiau atsargumo ir tinkamų įrankių. Štai kas jums reikės:

Įrankiai:

• Smulkių atsuktuvo antgalių rinkinys – televizoriuose dažnai naudojami Torx, Phillips ir kartais net trikampiai varžtai
• Plastikiniai atidarymo įrankiai (angl. spudger) – metaliniais galima subraižyti ar net pradurti plokštes
• Antistatinė apyrankė arba bent jau įprotis prieš liečiant elektroniką paliesti metalinį daiktą
• Lituoklis – čia reikia bent vidutinės kokybės, ne tas trijų eurų iš parduotuvės
• Lydmetalio siurblys arba lydmetalio pynė (angl. desoldering braid)
• Didinamasis stiklas arba galvos didinamasis stiklas – televizorių plokštėse kontaktai gali būti labai smulkūs
• Geras apšvietimas

Kur ieškoti dalių:

USB lizdus galima rasti elektronikos komponentų parduotuvėse. Lietuvoje veikia kelios tokios – „Elfa Distrelec”, „Altronics” ir panašios. Taip pat „AliExpress” – ten USB lizdai kainuoja centus, bet laukti reikia savaitę ar dvi. Svarbu žinoti tikslų tipo pavadinimą: USB-A 2.0 horizontalus montavimas, USB-A 3.0 vertikalus montavimas ir panašiai. Geriausias būdas – nufotografuoti seną lizdą ir ieškoti pagal nuotrauką.

SCART lizdai yra šiek tiek retesni, nes ši technologija praktiškai mirusi. Bet jų vis dar galima rasti – tiek „eBay”, tiek specializuotuose elektronikos komponentų tiekėjuose. Ieškokite pagal pavadinimą „SCART socket PCB mount” arba „Euroconnector socket”.

Labai svarbus patarimas: prieš pirkdami dalį, raskite savo televizoriaus aptarnavimo vadovą (angl. service manual). Daugeliui televizorių jie yra internete nemokamai – tiesiog ieškokite pagal modelio numerį ir žodžius „service manual PDF”. Šiame dokumente bus tikslūs komponentų numeriai, ir galėsite užsisakyti tiksliai tinkamą dalį.

Kaip iš tikrųjų vyksta keitimo procesas

Dabar prie paties darbo. Aprašysiu procesą žingsnis po žingsnio, bet iš karto perspėju: tai nėra instrukcija, kurią galima aklai sekti, nes kiekvienas televizorius yra šiek tiek kitoks. Tai greičiau orientacinis kelias.

Pirmas žingsnis – televizoriaus atidarymas. Atjunkite televizorių nuo elektros tinklo ir palaukite bent 30 minučių. Televizoriuose yra kondensatoriai, kurie gali laikyti pavojingą įtampą net ir išjungus maitinimą. Tada ieškokite visų varžtų – jie dažnai slepiasi po lipdukas, stoveliu ar dekoratyviniais dangteliais. Kai visi varžtai išsukti, korpusas dažniausiai atsiskiria su švelniu spragtelėjimu – nenaudokite jėgos, nes plastikiniai fiksatoriai lengvai lūžta.

Antras žingsnis – plokštės radimas. USB ir SCART lizdai gali būti tiesiai ant pagrindinės plokštės arba ant atskiros mažos plokštės, prijungtos laidais. Pastaruoju atveju darbas yra lengvesnis – galite išimti tą mažą plokštę ir dirbti su ja atskirai. Nufotografuokite viską prieš atjungdami bet kokius laidus.

Trečias žingsnis – senojo lizdo išlitavimas. Čia prasideda tikras darbas. USB lizdas paprastai turi 4-5 signalinius kontaktus ir 2-4 mechaninius tvirtinimo kontaktus. SCART lizdas turi 21 kontaktą ir kelis mechaninius. Kiekvieną kontaktą reikia įkaitinti lituokliu ir tuo pačiu metu pašalinti lydmetalį – arba siurbliu, arba pyne. Tai reikalauja kantrybės. Neskubėkite, nes perkaitinę galite sugadinti plokštę.

Praktinis patarimas: jei dirbate su SCART lizdu ir turite 21 kontaktą išlituoti, naudokite lydmetalio pyną – ji veikia greičiau nei siurblys daugeliui kontaktų iš eilės. Tačiau siurblys geriau veikia su stambesniais kontaktais.

Ketvirtas žingsnis – naujo lizdo įlitavimas. Įdėkite naują lizdą į skylutes plokštėje. Pirmiausia pritvirtinkite mechaninius kontaktus – jie laiko lizdą vietoje. Tada litavimas po vieną kontaktą. Naudokite minimalų lydmetalio kiekį – perteklius gali sukelti trumpąjį jungimą tarp gretimų kontaktų. Po litavimo patikrinkite kiekvieną kontaktą didinamuoju stiklu.

Penktas žingsnis – testavimas prieš uždarant. Prieš sudėdami televizorių atgal, prijunkite jį prie elektros ir patikrinkite, ar nauja jungtis veikia. Tai sutaupys laiko, jei kažkas negerai – nereikės vėl ardyti.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per daugelį metų žmonės, bandantys patys taisyti elektroniką, daro panašias klaidas. Štai kelios, kurios gali sugadinti ne tik lizdą, bet ir visą televizorių.

Per karštas lituoklis. Daugelis pradedančiųjų mano, kad karštesnis – greičiau. Iš tikrųjų, jei lituoklio temperatūra per aukšta, galite atplėšti varinį takelį nuo plokštės. Tai rimta žala, kurią taisyti daug sunkiau nei keisti lizdą. Rekomenduojama temperatūra – apie 320-350°C. Jei naudojate pigų lituoklį be temperatūros reguliavimo, stenkitės dirbti greitai ir neperkaisti vienos vietos.

Statinė elektra. Šiuolaikinių televizorių plokštės yra jautrios statinei elektrai. Antistatinė apyrankė kainuoja kelis eurus ir gali išgelbėti jus nuo sugadintos plokštės. Jei jos neturite, bent jau prieš pradėdami darbą palieskite metalinį radiatorių ar kitus metalą.

Pamiršti nufotografuoti. Prieš atjungdami bet kokius laidus ar jungtis – fotografuokite. Telefonas čia yra jūsų geriausias draugas. Vėliau, kai bandysite viską sudėti atgal, nuotraukos bus neįkainojamos.

Netinkama dalis. USB lizdai atrodo panašiai, bet skiriasi – horizontalus montavimas, vertikalus, su fiksatoriumi, be fiksatoriaus, USB 2.0, USB 3.0. Jei užsisakysite netinkamą, ji tiesiog netilps į plokštės skylutes. Visada patikrinkite tikslų dalies numerį arba bent jau išmatuokite senąjį lizdą.

Neatjungtas televizorius. Tai skamba kaip akivaizdus dalykas, bet žmonės kartais pamiršta. Televizorius turi būti ne tik išjungtas mygtuku, bet ir fiziškai atjungtas nuo elektros lizdo. Ir, kaip minėjau, palaukite 30 minučių dėl kondensatorių.

Kada geriau kreiptis į specialistą

Sąžiningai kalbant, ne visi turėtų imtis šio darbo patys. Yra keletas situacijų, kai geriau paieškoti profesionalo.

Jei televizorius yra plonasieninis OLED ar QLED su labai kompaktišku korpusu – atidarymas gali būti tikras iššūkis net patyrusiems. Šiuose televizoriuose komponentai supakuoti labai tankiai, o ekrano plokštė gali būti pažeidžiama net nuo nedidelio spaudimo.

Jei matote, kad plokštėje yra akivaizdžių kitų pažeidimų – sudegę komponentai, patamsėjusios vietos, korozija – tai jau ne paprastas lizdo keitimas. Tokiu atveju problema gali būti gilesnė, ir ją diagnozuoti reikia su specialia įranga.

Jei neturite jokios litavimo patirties ir televizorius yra brangus – geriau mokytis ant pigesnės elektronikos. Litavimas yra įgūdis, kurį reikia praktikuoti, ir pirmasis bandymas retai būna tobulas.

Televizorių remonto meistrus Lietuvoje galima rasti per skelbimų portalus arba per specializuotus elektronikos remonto centrus. Prieš atiduodami televizorių, paprašykite preliminarios kainos įvertinimo – kartais remontas kainuoja tiek, kad apsimoka pirkti naudotą televizorių.

Beje, naudoti televizoriai yra puiki alternatyva. Platformose kaip „Skelbiu.lt” ar „Vinted” galima rasti gerai veikiančių televizorių už 30-80 eurų. Jei jūsų televizoriaus remontas kainuos daugiau nei pusę tokios sumos – skaičiuokite, ar verta.

Kai televizorius vėl veikia – ir kas toliau

Jei viskas pavyko ir televizorius vėl veikia su nauju lizdu – sveikinimai. Tai nėra trivialus pasiekimas, ir jūs ką tik pratęsėte prietaiso gyvenimą galbūt dar keliems metams.

Kad ateityje lizdai tarnautų ilgiau, verta laikytis kelių paprastų taisyklių. USB atmintines kišdami ir traukdami darykite tai tiesiai, be pasvirimo – tai labiausiai dėvi lizdą. Jei USB lizdas naudojamas nuolat, apsvarstykite galimybę naudoti trumpą USB prailginimo kabelį – tada dėvisi kabelio jungtis, o ne televizoriaus lizdas. SCART kabelius, jei jie sunkūs, paremkite – neleiskite jiems kaboti ore ir traukti jungties žemyn.

Taip pat verta žinoti, kad daugelis senų įrenginių, kurie naudojo SCART, dabar gali būti prijungti per HDMI su atitinkamu adapteriu. SCART į HDMI konverteriai kainuoja apie 15-30 eurų ir dažnai yra paprastesnis sprendimas nei SCART lizdo keitimas. Vaizdas bus bent jau ne blogesnis, o kartais net geresnis.

Šis visas procesas – nuo diagnostikos iki galutinio testavimo – moko kažko svarbesnio nei tik televizoriaus taisymo. Tai primena, kad elektronika nėra magija, o fiziniai objektai su suprantama logika. Ir kad kartais verta sustoti, suprasti, kaip kažkas veikia, ir pabandyti sutaisyti, o ne tiesiog išmesti. Ne kiekvienas televizorius vertas taisymo, ir ne kiekvienas remontas pavyks – bet žinojimas, kad bandėte ir supratote procesą, yra savotiškas laimėjimas, nepriklausomai nuo rezultato.