Plazminių televizorių taisymas: ką reikia žinoti?

Kodėl plazminis televizorius vis dar vertas taisymo

Plazminis televizorius – tai ne tik prietaisas. Daugeliui žmonių tai buvo rimta investicija, kurią darė tuo metu, kai tokie ekranai kainavo kaip nedidelis automobilis. Šiandien plazminiai televizoriai oficialiai nebeprodukcijoje – paskutinis didelis gamintojas „Panasonic” sustabdė gamybą 2014 metais, o „Samsung” ir „LG” – dar anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad šie prietaisai nebeveikia arba kad juos reikia tiesiog išmesti.

Tiesą sakant, daugelis plazminių televizorių vis dar puikiai veikia ir net šiandien gali pasigirti vaizdo kokybe, kuri lenkia nemažą dalį vidutinės klasės LCD ekranų. Gilios juodos spalvos, puikus kontrastas, natūralūs judesiai – tai savybės, dėl kurių kinomanai ir šiandien nenori skirtis su savo plazmomis. Tad kai toks televizorius sugenda, natūralu, kad kyla klausimas: taisyti ar pirkti naują?

Atsakymas dažniausiai priklauso nuo gedimo pobūdžio, televizoriaus amžiaus ir to, kiek jums svarbu išlaikyti būtent šį prietaisą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime viską – nuo dažniausių gedimų iki to, ko tikėtis iš meistro ir kiek tai gali kainuoti.

Dažniausi plazminių televizorių gedimai

Prieš nešant televizorių pas meistrą arba bandant kažką daryti patiems, verta suprasti, su kokiu gedimu susiduriate. Plazminiai televizoriai turi kelis tipinius gedimų scenarijus, kurie kartojasi nepriklausomai nuo gamintojo.

Maitinimo bloko gedimai – vienas iš labiausiai paplitusių. Televizorius tiesiog neįsijungia arba įsijungia ir iš karto išsijungia. Kartais mirksi indikatoriaus lemputė tam tikru ritmu – tai gamintojo kodas, kuris nurodo gedimo tipą. Maitinimo blokas susideda iš kondensatorių, tranzistorių ir kitų komponentų, kurie laikui bėgant tiesiog sensta. Kondensatoriai ypač linkę išsipūsti arba pratekėti – tai galima pamatyti net plika akimi, jei atidarote televizoriaus galinį dangtelį.

Sustojantis arba mirgantis vaizdas – dažnai susijęs su Y-sustainer arba Z-sustainer plokštėmis. Šios plokštės atsakingos už plazmos ląstelių aktyvavimą, ir kai jos pradeda gedti, ekrane atsiranda horizontalios juostos, vaizdas mirgėja arba ekranas tampa visiškai baltas ar pilkas. Tai gana rimtas gedimas, bet ne nepataisomas.

Garso be vaizdo problema – girdite garsą, bet ekranas tamsus. Tai gali reikšti, kad gedė apšvietimo grandinė arba kita vaizdo apdorojimo dalis. Kartais tai tik atjungtas arba pažeistas kabelis viduje.

Pikselių išdeginimas – tai specifinė plazmos problema. Jei ilgą laiką ekrane buvo rodomas statiškas vaizdas (pvz., žaidimų konsolės meniu, naujienų kanalas su logotipu), tas vaizdas gali „įsidegti” į ekraną. Lengvesni atvejai gali būti koreguojami specialiomis programomis, sunkesni – jau nepataisomi.

Triukšmas iš televizoriaus – plazminiams televizoriams būdingas nedidelis ūžimas, nes jie naudoja aukštą įtampą. Tačiau jei triukšmas staiga padidėja arba atsiranda traškėjimas, tai gali signalizuoti apie gedstantį maitinimo bloką ar kitas problemas.

Ką galite patikrinti patys (ir ko neturėtumėte liesti)

Internete pilna vaizdo įrašų, kaip taisyti plazminius televizorius namuose. Ir iš tiesų – kai kuriuos dalykus galima padaryti patiems, jei turite bent minimalių elektronikos žinių. Tačiau yra ir dalykų, prie kurių geriau neliesti be reikiamos patirties.

Ką galite daryti saugiai: patikrinti, ar visi kabeliai gerai prijungti, pabandyti iš naujo paleisti televizorių (atjungti nuo elektros 10-15 minučių), patikrinti, ar nėra akivaizdžių pažeidimų ant plokščių (išsipūtę kondensatoriai matosi plika akimi), pabandyti „pikselių atnaujinimo” funkciją, jei ji yra televizoriaus meniu.

Ko geriau neliesti: plazminiai televizoriai viduje laiko labai aukštą įtampą – net ir atjungus nuo elektros, kondensatoriai gali išlaikyti pavojingą krūvį dar kelias valandas ar net dienas. Tai nėra tas pats kaip atidaryti seną radijo imtuvą – čia kalbame apie įtampas, kurios gali rimtai sužaloti arba net nužudyti. Todėl jei neturite patirties su aukštos įtampos elektronika, geriau palikite vidinį taisymą specialistams.

Vienas praktinis patarimas: prieš nešdami televizorių pas meistrą, užsirašykite arba nufotografuokite visus simptomus. Kada pradėjo gedti? Ar tai nutiko po perkrovos elektros tinkle? Ar televizorius buvo naudojamas labai intensyviai? Ši informacija padės meistrui greičiau diagnozuoti problemą.

Kaip rasti gerą meistrą ir ko iš jo tikėtis

Čia prasideda vienas sudėtingiausių etapų – rasti žmogų, kuris iš tiesų išmano plazminius televizorius. Problema ta, kad šie prietaisai jau seniai nebeprodukcijoje, tad daugelis jaunesnių televizorių meistrų su jais tiesiog neturėjo daug reikalo. Ieškokite specialistų, kurie turi patirties su plazmos technologija konkrečiai – ne tik su televizoriais apskritai.

Keli dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis meistrą:

• Ar jis klausia apie simptomus ir bando diagnozuoti dar prieš paėmęs televizorių? Geras meistras domisi istorija, o ne tiesiog sako „palikite, pažiūrėsime”.
• Ar jis gali paaiškinti, ką planuoja daryti ir kodėl? Jei meistras negali paprastais žodžiais paaiškinti gedimo, tai arba jis pats nežino, arba bando jus suklaidinti.
• Ar jis gali pateikti apytikslę kainą dar prieš pradėdamas darbą? Diagnostika dažnai kainuoja atskirai, bet bent jau apytiksliai skaičiai turėtų būti įvardinti.
• Ar yra galimybė gauti garantiją ant atlikto darbo? Rimti meistrai paprastai suteikia bent 1-3 mėnesių garantiją.

Taip pat verta pasiteirauti, ar meistras turi prieigą prie atsarginių dalių. Plazminių televizorių dalys jau nėra gaminamos, tačiau jos vis dar randamos – tiek iš kitų sugedusių televizorių (vadinamieji „donoriai”), tiek iš sandėliuotų atsargų. Jei meistras sako, kad dalių visai nėra ir negali būti, tai gali reikšti, kad jis tiesiog nenori imtis darbo arba neturi reikiamų ryšių.

Kiek kainuoja plazmos taisymas ir ar tai apsimoka

Tai klausimas, kurį visi užduoda, ir atsakymas niekada nėra paprastas. Taisymo kaina priklauso nuo gedimo tipo, televizoriaus modelio ir to, kiek kainuoja reikiamos dalys.

Orientaciniai kainų intervalai Lietuvoje (nors jie gali skirtis priklausomai nuo regiono ir konkretaus meistro):

• Diagnostika – paprastai 15–40 eurų, kartais įskaičiuojama į bendrą taisymo kainą.
• Kondensatorių keitimas maitinimo bloke – 30–80 eurų su dalimis. Tai vienas pigiausių ir dažniausių taisymų.
• Maitinimo bloko keitimas – 60–150 eurų, priklausomai nuo to, ar randamas originalus ar analogiškas blokas.
• Y-sustainer arba Z-sustainer plokštės keitimas – 80–200 eurų. Dalys gali būti sunkiai randamos.
• Pagrindinės plokštės keitimas – 100–250 eurų. Čia jau reikia gerai pagalvoti, ar apsimoka.

Kaip apsispręsti? Paprastas skaičiavimas: jei taisymas kainuoja daugiau nei 40-50% to, kiek šiandien kainuotų panašios kokybės naudotas televizorius, galbūt geriau ieškoti alternatyvos. Tačiau jei turite aukštos klasės modelį – pvz., „Panasonic” VT arba ZT seriją, „Samsung” F8500 – tokio lygio vaizdo kokybę už panašią kainą šiandien gauti sunku net ir perkant naują televizorių. Tokiu atveju taisymas gali būti visiškai pagrįstas net ir esant didesnėms išlaidoms.

Atsarginės dalys: kur jų ieškoti

Viena iš didžiausių problemų taisant plazminius televizorius – atsarginių dalių trūkumas. Gamyba sustabdyta, oficialūs tiekėjai daugiau nebelaiko atsargų, tad reikia žinoti, kur ieškoti.

Pirmiausia – elektronikos komponentų tiekėjai. Kondensatoriai, rezistoriai, tranzistoriai ir panašūs smulkūs komponentai vis dar lengvai randami. Jei gedimas yra komponentų lygyje (o ne ištisų plokščių), tai labai gera žinia – tokius taisymus galima atlikti už nedidelę kainą.

Antra galimybė – „donorų” televizoriai. Tai sugedę televizoriai, kurie parduodami dalimis. Tokius galima rasti „eBay”, „AliExpress”, taip pat vietiniuose skelbimuose. Perkant iš „eBay” ar panašių platformų, verta atkreipti dėmesį į pardavėjo reputaciją ir tai, ar jis nurodo, iš kokio konkrečiai modelio yra dalys – skirtingų metų ar šalių versijos gali turėti skirtingas plokštes net ir to paties modelio televizoriuose.

Trečia galimybė – specializuoti elektronikos taisymo forumų bendruomenės. Tokie forumai kaip „badcaps.net” arba „avsforum.com” turi aktyvias bendruomenes, kur žmonės dalijasi patirtimi, schemomis ir kartais net parduoda dalis. Tai vertingas šaltinis tiek meistrui, tiek savarankiškam taisytojui.

Svarbus patarimas: jei meistras sako, kad reikiamos dalys nerandamos, tai ne visada tiesa. Kartais tiesiog reikia daugiau laiko ir pastangų jas surasti. Jei jums svarbu išsaugoti televizorių, verta paprašyti meistro tiksliai įvardinti, kokia dalis reikalinga, ir patiems pabandyti paieškoti internete.

Prevencija: kaip prailginti plazmos gyvenimą

Jei jūsų plazminis televizorius vis dar veikia gerai, verta žinoti, kaip jį prižiūrėti, kad tarnautų kuo ilgiau. Keletas praktinių patarimų:

Venkite statinių vaizdų. Tai svarbiausia taisyklė plazmos naudotojams. Jei žiūrite žaidimų konsolę, išjunkite HUD elementus arba naudokite žaidimus, kurie neturi fiksuotų ekrano elementų. Jei žiūrite naujienų kanalus su nuolat rodomomis juostomis – sumažinkite ryškumą arba periodiškai perjunkite į kitą kanalą. Daugelis plazminių televizorių turi „pikselių orbiter” funkciją, kuri labai lėtai judina vaizdą, kad išvengtų išdeginimo – įsitikinkite, kad ji įjungta.

Reguliuokite ryškumą. Plazminiai televizoriai gamykloje dažnai nustatomi per dideliam ryškumui – tai buvo daroma salonuose, kur televizoriai turėjo atkreipti dėmesį. Namuose sumažinkite ryškumą iki komfortiško lygio. Tai ne tik sumažina pikselių išdeginimo riziką, bet ir taupo elektros energiją bei prailgina televizoriaus tarnavimo laiką.

Užtikrinkite gerą ventiliaciją. Plazminiams televizoriams reikia oro cirkuliacijos. Nestatykite jų į uždaras spintas ar nišas be tinkamos ventiliacijos. Perkaitimas – viena iš pagrindinių maitinimo bloko gedimų priežasčių.

Naudokite apsaugą nuo įtampos šuolių. Elektros tinklo šuoliai gali momentaliai sugadinti maitinimo bloką. Geras apsauginis filtras arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis) gali apsaugoti televizorių nuo tokių situacijų.

Periodiškai valykite ventiliacijos angas. Dulkės kaupiasi ventiliacijos angose ir trukdo oro cirkuliacijai. Kartą per metus švelniai išvalykite angas suspaustu oru – tai padės išvengti perkaitimo problemų.

Kai taisymas nebeturi prasmės – ir kaip su tuo susitaikyti

Kartais, nepaisant visų pastangų, taisymas tiesiog nebeapsimoka arba techniškai nebeįmanomas. Jei ekranas fiziškai pažeistas (įskilęs, sudaužytas), jei plazmos ląstelės masiškai išdegintos, arba jei reikiamų dalių tiesiog nebėra niekur pasaulyje – tai situacijos, kai reikia priimti sprendimą.

Tokiu atveju verta pagalvoti apie OLED televizorius kaip apie artimiausią alternatyvą plazmai. OLED technologija daugeliu atžvilgių yra plazmos įpėdinė – tos pačios gilios juodos spalvos, puikus kontrastas, savarankiškai šviečiantys pikseliai. Skirtumas tas, kad OLED ekranai yra plonesniai, vartoja mažiau energijos ir neturi tų pačių išdeginimo problemų (nors ir OLED ekranai gali išdegti, bet tai rečiau ir lėčiau). Žinoma, geras OLED televizorius kainuoja nemažai, bet jei jums svarbi vaizdo kokybė – tai šiuo metu geriausia alternatyva rinkoje.

Jei sugedęs televizorius nebepataisomas, nepamirškite jo tinkamai utilizuoti. Plazminiai televizoriai turi elektronikos komponentus, kurie negali būti išmesti į įprastas šiukšles. Lietuvoje veikia elektronikos atliekų surinkimo punktai – daugelyje prekybos centrų galima palikti seną elektroniką nemokamai. Tai ir aplinkosaugos, ir teisinio reikalavimo klausimas.

Galiausiai – jei jūsų plazminis televizorius vis dar veikia, net jei ir ne tobulai, neskubėkite jo nurašyti. Šie prietaisai buvo gaminami su tokia kokybės marže, kurios šiandieniniuose televizoriuose dažnai tiesiog nėra. Tinkamas taisymas, atliktas gero specialisto, gali suteikti televizoriui dar keletą gerų metų. O tuo metu galite ramiai stebėti, kaip televizorių rinka vystosi, ir priimti sprendimą dėl naujo pirkimo be skubos.