Visos komercinės finansų įstaigos daro rinkos bei vartotojų elgsenos tyrimus. Jais siekiama suprasti kaip tuo metu atrodo rinka, ko nori vartotojai, kaip keičiasi jų įpročiai. To siekiama, kad būtų galima kuo greičiau prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. O jei yra galimybė, bankai ar kitos įstaigos siekia pačios įtakoti vartotojų elgseną. Geriausiai to pavyzdys yra nuo šių metų padidėję mokesčiai už grynųjų pinigų operacijas. Vertindami situaciją ir remdamiesi savo analitiniais tyrimais bei sociologinėmis apklausomis, komerciniai bankai nusprendė bandyti pastumti Lietuvos vartotoją link skaitmenizacijos, t.y. internetinės bankininkystės ir kredito kortelių naudojimo vietoj grynųjų pinigų. Tai bankams naudinga dėl sumažėjančių veiklos vykdymo kaštų.
Kartais bankai yra linkę pasidalinti informacija apie savo apklausos rezultatus. Naujausiais duomenimis, Swedbank ekonomistai, kalbėdami apie vartojimo paskolas, išsakė įdomių pastebėjimų. Jų pastebėjimams papildomo įdomumo prideda ir tai, kad veikdami visuose Baltijos šalyse, jie gali sėkmingai palyginti vartojimo paskolų tendencijas bei jų naudojimo paskirtį.
Kas lietuvius išskiria iš mūsų šiaurinių brolių yra tai kam yra naudojami vartojimo kreditai. Swedbank pastebi, kad lietuviai yra linkę skolintis daugiau ir įsipareigoja ilgesniam laikui. Tai tiesiogiai įtakojama to, kad lietuviai skolinasi dideliems pirkiniams. Galbūt situacija ir duomenys truputėlį keisis dėl visos karantino situacijos, kuri turbūt pastūmės žmones skolintis mažesnes sumas ir nukelti didesnių pirkinių planus į ateitį, tačiau tendencija aiški: lietuviai vartojimo paskolas naudoja didesnių pirkinių finansavimui.
Tuo tarpu latvių ir estų vartotojų elgesys yra kitoks. Jie vartojimo kreditus naudoja nenumatytoms išlaidoms. Tai yra, jie skolinasi tuomet, kai atsiranda būtinųjų, neatidėliotinų išlaidų, kurios nėra dengtinos turimomis santaupomis. Tai gali būti automobilio remonto, medicinos paslaugų ar panašios išlaidos, kurių kitaip nei didesnių pirkinių lietuvių atveju, negalima atidėti į ateitį.
Turbūt nei vienas, nei kitas atvejis nėra geresnis už kitą. Tačiau tai vis tiek parodo įdomias tendencijas ir galbūt kultūrinius (vartojimo kultūros) skirtumus. O galbūt tą įtakoja skirtinga ekonominė padėtis ir galimybės rinkoje. Tačiau tai yra abejotina, nes ekonomiškai visos trys Baltijos šalys yra labai panašios.
Bus labai įdomu sužinoti kokias tendencijas Swedbank ar bet kurio kito didžiojo Skandinavijos banko specialistai pastebės šio karantino metu ar iš kart po jo. Bus įdomu pamatyti kaip skolinimosi įpročius pakeis šita situacija.